Ekskursija į Nacionalinį kraujo centrą

Vos tik sužinojome, kad Nacionalinis kraujo centras (NKC) organizuoja ekskursijas, iš karto rezervavomės datą ir laiką. Bus neįtikėtinai įdomu susipažinti su neatlygintinos donorystės kraujo keliu. Būtinai papasakosime savo įspūdžius, o apačioje galite pamatyti keletą nuotraukų iš mūsų ekskursijos. Taigi, apie viską nuo pradžių...

Kraujo donorystė – socialinis reiškinys, kai žmogus (vad. kraujo donoras) savanoriškai suteikia savo kraujo: saugojimui kraujo banke, kad šis kraujas vėliau būtų panaudotas kraujo perpylimui arba tiesioginiam perpylimui esant skubiam atvejui.

Pirmas sėkmingas žmogaus kraujo perpylimas buvo atliktas 1818 metais, bet dėl žinių ir mokslinių tyrimų trūkumo, sekė daug nesėkmių. Vėliau nei po 80 metų, buvo atrasta, kad paveldimi žmonių raudonųjų kraujo ląstelių skirtumai buvo pagrindinės daugelio kraujo perpylimo nesuderinamumo priežastys. Buvo nustatytos keturios kraujo grupės – A, B, AB ir 0. Šis atradimas iš pagrindų pakeitė hematologijos (mokslo apie kraują) vystymąsi ir leido sėkmingai atlikinėti kraujo perpylimus. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo. Lietuvoje per metus reikia tūkstančių litrų kraujo, kad būtų išgelbėti žmonės, sergantys įvairiomis ligomis ar papuolę į avarijas.

Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.

Vienas pagrindinių savanoriškos neatlygintinos kraujo donorystės skatinimo motyvų yra etinis. Pasaulinė Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio federacija bei daugelis kitų organizacijų yra įsitikinę, kad bet kuri sveikatos apsaugos veikla, prekiaujanti žmogaus kūno dalimis, tarp jų ir krauju, yra morališkai nepriimtina.

Nacionalinio kraujo centro duomenimis kasdien Lietuvoje kraujo reikia 200 žmonių. Kad užtikrinti kraujo ir jo komponentų poreikį būtina, kad į didžiuosiuose miestuose esančius kraujo centrus kasdien ateitų ir kraujo duotų per 400 donorų. Vien sostinėje, kad ligoninės nejaustų kraujo stygiaus reikia, kad Nacionaliniame kraujo centre kasdien kraujo duotų daugiau nei 150 donorų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, atlygintinai kraujo duodantys donorai ir donorai-giminės iki šiol sudaro daugiau kaip 50 procentų donacijų besivystančiose šalyse, tuo tarpu išsivysčiusiose šalyse neatlygintinų donacijų skaičius siekia 98 – 100 procentų.

Duodantiems kraujo žmonėms skatinama kraujo ląstelių regeneracija, kamieninių ląstelių sintezė, o tai skatina audinių atsinaujinimo procesus. Po didesnių nukraujavimų (avarijų, gimdymų ar didelių operacijų ir kt. atvejais) donorai turi didesnę tikimybę išgyventi, nei kraujo neduodantys žmonės. Visiems kraujo donorams atliekami išsamūs kraujo tyrimai. Kraujo donorystė trukdo geležies kaupimuisi. Taip pat kraujo dovanojimas gali sumažinti pavojų širdies ligomis sergantiems žmonėms ir paskatinti raudonų kraujo ląstelių atsinaujinimą. Paaukodami kraujo, donorai efektyviai sudegina apytiksliai 650 kalorijų. Kraujo centrai taip pat kartais prideda papildomų stimulų, pvz., draudimas, prizai, apdovanojimai (kraujo duodant neatlyginant). Šeimos pramogų parkas ADVENTICA taip pat yra Nacionalinio kraujo centro rėmėjas. Neatlygintinai duodantiems kraujo donorams mes, kartu su NKC, išdalinome daugiau nei 5.000 kvietimų apsilankyti pramogų parke Vilniuje.

Vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti rezervą, kas yra ypač svarbu.

Siekiant užtikrinti reikiamas kraujo atsargas ir propaguoti savanorišką kraujo donorystę, nuolat rengiamos išvažiuojamosios akcijos. Aktyviausi akcijų dalyviai jaunimas: aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų studentai. Vis dažniau šias akcijas paremia ir aktyviai jose dalyvauja privačios kompanijos. Net kelis metus trunka akcija su IKI prekybos tinklu, kurio darbuotojai iš įvairių Lietuvos miestų nuolat savanoriškai dovanoja kraujo.

Primename, kad Nacionalinis kraujo centras visuomet laukia neatlygintų kraujo donorų. Primename, kad būtinai turėtumėte asmens dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba kitą asmens tapatybę nurodantį dokumentą). Eidami duoti kraujo ar jo komponentų būkite tinkamai pasiruošę:

  • pailsėję
  • išgėrę daug skysčių
  • pavalgę
  • nerūkę
  • išvakarėse ir donacijos dieną nevartojus svaigiųjų gėrimų
  • nevalgius aštrių, riebių, sunkiai virškinamų maisto produktų
  • nedirbus naktį
  • o svarbiausia – geros nuotaikos!

Davus kraujo venos dūrio vietoje uždedamas sterilus spaudžiamasis tvarstis, kurio negalima nuimti 2 valandas, jo negalima drėkinti. Kraujo davęs donoras turi pailsėti nuo 10 iki 15 minučių. Labai retai dėl jaudulio, adatos dūrio baimės, nepailsėjus ar nepavalgius, prieš procedūrą, kraujo davimo metu ar po procedūros gali svaigti galva, išpilti prakaitas ar pasidaryti silpna. Jei pajutote nors vieną iš šių simptomų, nedelsdami pasakykite tai kraujo centro specialistams. Jie pasirengę Jums padėti.

Kraujo davimo dieną patariama nesportuoti, nedirbti fizinio darbo. Davus kraujo rekomenduojama daugiau nei įprastai vartoti skysčių, valgyti lengvą maistą, nepatariama gerti stipraus alkoholio.

Ką įdomaus galite pamatyti ir sužinoti ekskursijos į Nacionalinį kraujo centrą metu:

  • Kaip raudonas kraujas virsta geltonu skysčiu?
  • Kas yra daroma po to, kai iš donoro paimamas kraujas? Patikėkite, net mes galvojome, kad tas maišelis tiesiog nuvežamas į ligoninę, kuriai trūksta kraujo
  • Kas daromo serologiniais ir mikrobiologiniais tyrimais?
  • Kokio kraujo reikia dažniausiai? Ar tiesa, kad retų kraujo grupių kraujas yra vertingiausias?
  • Kam Nacionaliniame kraujo centre reikalingi gilaus šaldymo šaldytuvai, kuriuose palaikoma net -30 laipsnių Celsijaus temperatūra?
  • Kiek laiko donorų donuotas kraujas keliauja iki ligoninės?
  • Galiausiai kiek Lietuvai kasdien reikia kraujo donorysčių ir kiek žmonių dirba, kad tai įvyktų?

Ekskursija buvo puiki. Rekomenduojame visiems. Kraujo kelią žinoti ne tik įdomu, bet ir būtina.

Beje, ar žinote kad pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma – vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas pensijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Garbės donoras įgyja teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

Связанные новости

Подписывайтесь новостную рассылку

Подписаться
#всеестьигра